Nardymas
Nardome Lietuvos ežeruose, karjeruose, Baltijos jūroje.
Taip pat nardome Lenkijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Norvegijoje, Graikijoje ir be abejonės - RAUDONOJOJE JŪROJE!
Lietuvoje yra per 6000 ežerų, tačiau nardyti galime toli gražu ne visuose.
Svarbiausia - vandens skaidrumas, privažiavimas, gyliai, povandeninis pasaulis.
Plačiau apie Lietuvos ežerų ypatybes įvairiais metų laikais rasite prof. Kęstučio Kilkaus straipsnyje (ačiū Dalas už paruoštą tekstą):
Ežero metai
Kai kurių Lietuvos ežerų batimetrinius žemėlapius rasite čia:
Batimetriniai žemėlapiai
Bridvaišio ežeras Tytuvėnuose
Bridvaišio ežeras yra pats paslaptingiausias ir pats giliausias. Su juo siejasi daug pasakojimų, atsitikimų ir legendų. Pasakojama, kad Bridvaišio ežero pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: briedis (žemaitiškai Brids) ir vaišintis. Senovėje, kai aplinkiniuose miškuose buvę daug briedžių, jie eidavę į tą ežerą atsigerti, atseit, pasivaišinti tyruoju vandeniu. Nuo anų laikų ir pavadintas „Briedžių vaišės“ arba Bridvaišis. Kiti porina, kad šis ežeras turi du dugnus. Ir ne veltui taip sako, nes jo dugnas yra labai netolygus, ežero viduryje gylis vos 0,8 metro, o netoliese jau atsiranda giliausia ežero vieta, kuri siekia net 42,8 metrus. Vidutinis ežero gylis yra 10,2 metro. Šiauriniame gale ežero bangos atsimuša į statų kalnelio šlaitą. Tai XII-XIV a. piliakalnis. Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas rašo, kad senovėje ant piliakalnio buvusi pilaitė, kurią XIII a. sunaikino kryžiuočiai. Spėjama, kad čia galėjusi būti Cydaro pilis, su kuria siejamas Tytuvėnų vardas. Padavimai sako, kad piliakalnyje esą išmūryti požemiai, kuriuose yra paslėpta daug turto. O iš piliakalnio į ežere esančią salą yra supiltas povandeninis kelias – kūlgrinda.
Ežero plotas – 46,5 ha. Jį puošia dvi salos – Didžioji ir Varnų. Iš ežero išteka Tytuvos upelis, o įteka tik mažyčiai upeliukai. Šis ežeras yra labai lankomas poilsiautojų. Rytinėje ežero pusėje įsikūrusi poilsiavietė „Sedula“. Čia galima pailsėti, paplaukioti valtimis, vandens dviračiais. Gausiai lankomas ir pagrindinis pliažas vakariniame krante bei kiti mažesni pliažiukai.
Daugiau info www.trp.lt
Kauno VIII fortas
Išsidėstęs Neries slėnio šlaito viršutinėje terasoje, fortas yra taisyklingos simetriškos penkiakampės konfiguracijos, orientuotas į vakarus. Forto teritorijoje beveik nėra želdinių reikšmingų kraštovaizdžiui, aplinkoje jis matomas kaip žole apaugusi kalva. Vietos kraštovaizdžiui reikšmingi žole apaugę pylimai.
Nardymo sąlygos neblogos, tik sunkus privažiavimas.
Nardymui reikia specialios įrangos, žinių, patirties bei pasiruošimo.
Daugiau informacijos apie Kauno fortus
http://tvirtove.kaunas.lt/
Taip pat nardome Lenkijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Norvegijoje, Graikijoje ir be abejonės - RAUDONOJOJE JŪROJE!
Lietuvoje yra per 6000 ežerų, tačiau nardyti galime toli gražu ne visuose.
Svarbiausia - vandens skaidrumas, privažiavimas, gyliai, povandeninis pasaulis.
Plačiau apie Lietuvos ežerų ypatybes įvairiais metų laikais rasite prof. Kęstučio Kilkaus straipsnyje (ačiū Dalas už paruoštą tekstą):
Ežero metai
Kai kurių Lietuvos ežerų batimetrinius žemėlapius rasite čia:
Batimetriniai žemėlapiai
Bridvaišio ežeras Tytuvėnuose
Bridvaišio ežeras yra pats paslaptingiausias ir pats giliausias. Su juo siejasi daug pasakojimų, atsitikimų ir legendų. Pasakojama, kad Bridvaišio ežero pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: briedis (žemaitiškai Brids) ir vaišintis. Senovėje, kai aplinkiniuose miškuose buvę daug briedžių, jie eidavę į tą ežerą atsigerti, atseit, pasivaišinti tyruoju vandeniu. Nuo anų laikų ir pavadintas „Briedžių vaišės“ arba Bridvaišis. Kiti porina, kad šis ežeras turi du dugnus. Ir ne veltui taip sako, nes jo dugnas yra labai netolygus, ežero viduryje gylis vos 0,8 metro, o netoliese jau atsiranda giliausia ežero vieta, kuri siekia net 42,8 metrus. Vidutinis ežero gylis yra 10,2 metro. Šiauriniame gale ežero bangos atsimuša į statų kalnelio šlaitą. Tai XII-XIV a. piliakalnis. Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas rašo, kad senovėje ant piliakalnio buvusi pilaitė, kurią XIII a. sunaikino kryžiuočiai. Spėjama, kad čia galėjusi būti Cydaro pilis, su kuria siejamas Tytuvėnų vardas. Padavimai sako, kad piliakalnyje esą išmūryti požemiai, kuriuose yra paslėpta daug turto. O iš piliakalnio į ežere esančią salą yra supiltas povandeninis kelias – kūlgrinda.
Ežero plotas – 46,5 ha. Jį puošia dvi salos – Didžioji ir Varnų. Iš ežero išteka Tytuvos upelis, o įteka tik mažyčiai upeliukai. Šis ežeras yra labai lankomas poilsiautojų. Rytinėje ežero pusėje įsikūrusi poilsiavietė „Sedula“. Čia galima pailsėti, paplaukioti valtimis, vandens dviračiais. Gausiai lankomas ir pagrindinis pliažas vakariniame krante bei kiti mažesni pliažiukai.
Daugiau info www.trp.lt
Kauno VIII fortas
Išsidėstęs Neries slėnio šlaito viršutinėje terasoje, fortas yra taisyklingos simetriškos penkiakampės konfiguracijos, orientuotas į vakarus. Forto teritorijoje beveik nėra želdinių reikšmingų kraštovaizdžiui, aplinkoje jis matomas kaip žole apaugusi kalva. Vietos kraštovaizdžiui reikšmingi žole apaugę pylimai.
Nardymo sąlygos neblogos, tik sunkus privažiavimas.
Nardymui reikia specialios įrangos, žinių, patirties bei pasiruošimo.
Daugiau informacijos apie Kauno fortus
http://tvirtove.kaunas.lt/
